Beveik mėnuo laiko. Lygiai tiek Pabėgėlių priėmimo centro gyventojai bei darbuotojai su nekantrumu laukė prasidedančio „Talentų šou”.
Pasiruošimo darbai buvo pradėti jau gruodį, o sausio mėnesį visa centro bendruomenė dirbo kaip bitutės: buvo siuvami kostiumai, rengiamos dekoracijos, o kiek šokių žingsnelių teko atitrepsėti.. Dalyviai atsakingai ir kruopščiai ruošėsi savo pasirodymams, mamos kartu su atžalomis mokėsi eiles, o vyrai net naktimis pieštuko iš rankų nepaleido..
Ir štai, žiemai gerokai įpusėjus, naktims per daug nesutrumpėjus, išaušo lemtingoji diena. Dešimtys dalyvių nuo ankstyvo ryto su nerimu laukė, kada galės pademonstruoti savąjį talentą.
Ir kokių tik pasirodymų čia nebuvo! Dalyviai skaitė eiles lietuvių bei gimtosiomis kalbomis, deklamavo jautrius eilėraščius savo mamoms. Teisėjų stalai tarsi marga paklode buvo išdabinti talentingų centro gyventojų kūriniais.. Girdėjome švelnias balalaikos melodijas bei skambųjį repą. Norintys galėjo prisijungti prie kurdų tradicinio šokio ir kartu su dalyviais pasimokyti jo žingsnelių. Abejingų nepaliko mažiausiųjų pasirodymas – vabaliukų šokis, kur patys jauniausieji dalyviai judėjo vienu ritmu..
Buvo daug juoko, klegesio, plojimų.. Laikas lėkte pralėkė. Visi dalyviai apdovanoti organizatorių įsteigtais prizais. Daugiau kaip dvi valandas trukęs šou sulaukė labai didelio susidomėjimo ir dalyviai su nekantrumu laukia „Talentų šou” pakartojimo.
Ech, bet kai kurie dalykai – nepakartojami..
